ALFA-FETOPROTEINAS (AFP)

Alfa fetoproteinas yra vienas iš svarbiausių rodiklių, padedančių nustatyti sėklidžių vėžį.

AFP (alfa-fetoproteinas) yra glikoproteinas, sintetinamas vaisiaus kepenyse, vaisiaus trynio maiše ir sekretuojamas į serumą. Alfa fetoproteino laboratorinio rodiklio padidėjimas atsiranda sergant  kepenų vėžiu, esant metastazėms kepenyse ar sergant nepiktybinėmis kepenų ligomis.

Moters organizme didžiausia koncentracija yra – 13-ąją nėštumo savaitę. Savo sudėtimi šis baltymas panašus į žmogaus albuminą. Manoma, kad AFP apsaugo vaisių nuo motinos estrogenų poveikio, audinių atmetimo ir yra vėliau atsirandančio albumino pakaitalas. AFP kiekis didėja esant embrioniniams navikams, pvz., trynio maišo.

Nėščiosios kraujyje AFP daugėja dėl vaisiaus nervinio vamzdelio nesuaugimo defektų. O esant Dauno sindromui, pūslinei išvisai, savaiminiam persileidimui, AFP kiekis mažėja.

Suaugusių organizme AFP yra tik pėdsakai. Tačiau jo koncentracija smarkiai padidėja sergant pirminiu kepenų ląstelių vėžiu, kuris dažniausiai išsivysto po kepenų cirozės ar lėtinio hepatito ir neembrioninių ląstelių sėlidžių vėžiu. Padidėjusi AFP koncentracija randama ir esant kitos lokalizacijos navikams: skrandžio, storosios žarnos, tulžies pūslės ir takų, kasos, metastazėms kepenyse. AFP kiekį suaugusiojo kraujyje nežymiai gali didinti hepatitai, kepenų cirozė. Krono liga, polipozė.