VĖŽIO TYRIMAI
Vėžys – tai liga, kai ląstelės nenormaliai vystosi ir dauginasi. Ląstelės vystymasis nebepaklūsta biologiniams reguliavimo mechanizmams, todėl ji virsta piktybine (vėžine).
Normalios ląstelės virsmas į piktybinę susideda iš kelių etapų ir trunka mėnesius, metus (kartais 10, 20 metų).
Vėžys vystosi keliomis stadijomis, jas nulemia veiksniai, priklausantys nuo organizmo genetinės struktūros, aplinkos veiksnių, gyvensenos. Vėžinės ląstelės nekontroliuojamai auga, praranda savybę diferencijuotis, padidėja skverbtis į aplinkinius audinius, mažėja jų jautrumas vaistams. Tokios ląstelės, sugrįžusios į savo pirminę diferianciacijos stadiją, gamina medžiagas, kurių randama vaisiaus audiniuose, pavyzdžiui, karcinoembrioninius baltymus, kurių sveikame suaugusių organizme yra labai mažai.
Prostata, arba priešinė liauka, yra vienas iš vidinių vyriškų lytinių organų. Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga.
Prostatos specifinis antigenas – tai fermentas, gaminamas prostatos epitelinėse ląstelėse ir išskiriamas į spermą. Jo funkcija – neleisti spermai sukrešėti. PSA aptinkamas tiek normalioje, tiek pakitusioje prostatoje.
Karcinoembrioninis antigenas (CEA) – tai vienas antigenų, gaminamas gleives išskiriančių liaukų epitelinėse besivystančio embriono ir vaisiaus ląstelėse.
Ca 15-3 gali būti naudojamas kaip krūtų vėžio žymuo ir šio vėžio rizikos įvertinimui.
Alfa fetoproteinas yra vienas iš svarbiausių rodiklių, padedančių nustatyti sėklidžių vėžį.
HE4 baltymas gali būti naudojamas kaip epitelinio kiaušidžių vėžio žymuo ir šio vėžio rizikos įvertinimui.
