HEPATITO A TYRIMAS
Hepatito A sukėlėjas yra smulkus hepatito A RNR virusas (HAV), atsparus aplinkos veiksniams:
temperatūrai, rūgštims, išdžiūvimui, tačiau jautrus chloro turintiems dezinfekciniams tirpalams, kaitinimui. Užkrėstuose maisto produktuose gali išgyventi keliolika dienų. HAV paplitęs šalyse su prastesnėmis higienos sąlygomis: Vidurinėje Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje.
Užsikrečiama oraliniu-fekaliniu būdu: per nešvarias rankas, maistą, vandenį. Per kraują neužsikrečiama. Patekęs į organizmą, virusas lėtai dauginasi žarnų epitelio ir kepenų ląstelėse, tačiau kepenų ląstelių žūties nesukelia.
Hepatitas A yra ūmi liga, į lėtinę formą nepereina. Vaikai dažniausiai perserga besimptome ligos forma. Suaugusiems pradžioje pasirodo bendrieji simptomai – temperatūra, nuovargis, galvos skausmas, pykinimas, apetito sumažėjimas.
Specifiniai HAV simptomai – gelta (pageltusi oda, šviesios išmatos, tamsus šlapimas), kepenų uždegimo simptomai atsiranda 1–2 sav. vėliau.
Gana dažnai hepatitas A būna be geltos požymių, tačiau kraujyje sumažėja leukocitų, padidėja biocheminiai kepenų rodikliai: ALT (GPT), AST (GOT), GGT, bilirubinas (padidėjimas gali užtrukti iki 6 mėn.).
Apie 1 proc. pacientų, užsikrėtusių hepatito A virusu, perserga sunkia ligos forma, kai išsivysto ūminis kepenų veiklos nepakankamumas, galintis baigtis mirtimi.
Diagnozuoti ligą padeda antikūnų prieš hepatito A virusą atsiradimas. Anti-HAV IgM atsiranda po 1–2 sav. nuo užsikrėtimo, anti-HAV IgG - 2–3 ligos savaitę, geltos periodo metu. anti-HAV IgG kiekis pasiekia maksimumą 5–6 sveikimo mėnesį, po to mažėja, tačiau padidėjimas išlieka visą gyvenimą. Persirgęs asmuo įgyja apsauginį imunitetą virusui (susidarę antikūnai apsaugo nuo pakartotinės infekcijos). Taigi, padidėjęs anti-HAV IgG kiekis rodo buvusį kontaktą su hepatito A virusu ir įgytą poinfekcinį imunitetą, kuris paprastai išlieka stabilus.
Paprastai pasveikstama per 2 savaites ar net kelis mėnesius.
Retais atvejais liga gali recidyvuoti, kurio metu nustatomas anti-HAV IgM ir ALT padidėjimas.
