Tikriausiai kiekvienas ne kartą yra girdėjęs, kad sklandžiam mūsų organizmo darbui yra reikalingi vitaminai. Tai yra medžiagos, kurių organizmas pats pasigaminti negali arba gamina pernelyg mažais kiekiais, o be jų neįsivaizduojama gera fizinė sveikata ir emocinė būsena. 

Žmonėms gyvybiškai svarbių vitaminų yra virš dešimt. Tirpūs vandenyje C ir B grupės (B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9, B12) vitaminai bei tirpūs riebaluose vitaminai A, D, E, K. 

Vienas vitaminas yra išskirtinis - vitaminas D. Dar kitaip vadinamas „saulės vitaminu“. Vitaminas D pasižymi unikalia savybe – skirtingai nuo visų kitų vitaminų, jį geba sintezuoti pats žmogaus organizmas, tam reikalingi tik saulės spinduliai. Ultravioletinė šviesa veikia odoje esantį cholesterolį ir iš jo yra gaminamas vitaminas. Kitaip tariant, paveikus žmogaus odą ultravioletiniais spinduliais, susidaro aktyvių organinių medžiagų grupė, kuri kaip kofermentas (reakcijos aktyvintojo sudedamoji dalis) dalyvauja įvairiuose organizme vykstančiuose biocheminiuose procesuose. 

Kuo daugiau šis vitaminas yra tyrinėjimas, tuo nustatoma vis didesnė jo svarba mūsų organizmui. Šiuo metu yra žinoma virš 200 vitamino D funkcijų. Vitaminas užtikrina darnų viso organizmo veikimą, reguliuoja fosforo ir kalcio įsiurbimą plonajame žarnyne ir pasisavinimą iš maisto, palaiko normalų kūno augimą, tuo pačiu slopina vėžinių ląstelių augimą, svarbus kraujo krešėjimui, reguliuoja širdies darbą, palaiko kraujospūdį, dalyvauja kuriant organizmo atsaką į infekcijas. Vitamino stoka yra siejama su autoimuniniais susirgimais, alergijomis, taip pat bronchine astma bei kitomis ligomis. 

Vitamino D trūkumas yra klastingas, nes neturi specifinių simptomų. Reikėtų atkreipti dėmesį į tokius požymius kaip:

• dažnai kankinantis nuovargis;
• depresija;
• nuotaikos svyravimai;
• dažnos infekcijos bei peršalimo ligos;
• lėtai gyjančios žaizdos;
• raumenų spazmai;
• mėšlungi;
• kartais gali kankinti nemiega bei išpilti naktinis prakaitas.

Ypatingai pavojingas vitamino D trūkumas vaikams - smarkiai padidėja rachito išsivystymo rizika, nuolatos pasikartoja dantų gedimai. 

Apskaičiuota, jog vidutiniškai 90% mūsų organizme esančio vitamino D pasigamina būnant saulėję, kitą dalis yra gaunama su maistu. Vitamino D atsargomis pasižymi riebi žuvis (ypatingai lašiša), mažiau vitamino yra kiaušinio trynyje. Tačiau, norint patenkinti vitamino D poreikį vien tik maistu, reikėtų vartoti, pavyzdžiu, apie 35-40 kiaušinių per dieną.  

Žinoma, jog vitaminas D pasigamina būnant saulėje, tačiau, svarbu paminėti, kad vitamino gamybos efektyvumą įtakoja įvairūs veiksniai: metų laikas, debesuotumas, oro užterštumas mikrodalelėmis, rūbai, kremas nuo saulės, saulės atstumas nuo žemės, odos pigmentacija (kuo oda tamsesnė, tuo vitamino sintezė silpnesnė), amžius (senėjanti oda pagamina mažesnį vitamino D kiekį). Kalbant apie Lietuvą, mūsų šalyje vitamino D „sezonas“ yra gana trumpas, saulės spindulių kritimo ant žemės kampas didžiąją laiko dalį yra aštrus ir pavojingas odai. Žmonės raginami riboti laiką praleistą po kaitriąja saule, naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Šios priemonės skirtos apsisaugoti nuo piktybinių odos susirgimų, bet tuo pačiu metu slopinamas ir vitamino D sintezės procesas. 

Manoma, jog pasaulyje beveik 80% žmonių vitamino D kiekis yra nepakankamas. Tuo tarpu Lietuvoje, pasak gydytojų, saulės vitamino trūksta devyniems iš dešimties šalies gyventojų. 

Siekiama, kad daugiau lietuvių stebėtų savo vitamino D lygį ir palaikytų optimalią jo koncentraciją. Yra svarbu periodiškai atlikti vitamino D kiekio kraujyje nustatymo tyrimą ir esant poreikiui vartoti papildus. Praėjus mėnesiui, dviem nuo preparato vartojimo pradžios rekomenduojama pakartoti vitamino D tyrimą. Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus kartais tenka didinti arba mažinti dozę, kadangi vitamino perdozavimas skatina virškinimo problemas – apetito netekimą, pilvo skausmus, viduriavimą.  

Vitamino D koncentracijos kraujyje kontrolė – raktas į sveiką gyvenimą.