Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirties ir mirtingumo priežastis pasaulyje. Tačiau tyrimai rodo, kad ankstyvų mirčių nuo ŠKL galima išvengti laiku jas diagnozavus ir keičiant gyvenimo būdą: koreguojant mitybą, fizinį krūvį, miegą ir mažinant stresą.
SYNLAB akademijos Vokietijoje direktorius prof. dr. Winfried März, Pasaulinės širides dienos proga kalbėjo apie ŠKL diagnostikos vaidmenį, ankstyvą ŠKL prevenciją bei tiksliausius gydymo būdus.
Kas yra širdies ir kraujagyslių ligos?
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) apima daugybę sutrikimų, turinčių įtakos kraujagyslėms, daugiausia arterijoms, arba širdžiai. Viena iš pagrindinių ŠKL priežasčių yra aterosklerozė, arterijų sienelės liga, dažnai pasireiškianti keliose arterijos vietose ir kuriai būdingas lipidų nusėdimas, uždegimas ir ląstelių dauginimasis.
Aterosklerozė gali paveikti arterijas, kurios maitina širdį (vainikinių arterijų liga), smegenis (smegenų kraujagyslių liga) ir kitus organus (periferinių arterijų liga). Dėl aterosklerozės gali išsivystyti lėtiniai kraujotakos sutrikimai (krūtinės angina arba smegenų išemija) arba ūminės jų formos (miokardo infarktas ar insultas).
Kita svarbi liga yra širdies nepakankamumas (ŠN), kai širdis negali pumpuoti pakankamai kraujo į apytaką. ŠN išsivystymo priežastimis gali būti aterosklerozė, toksiniai pažeidimai, medžiagų apykaitos sutrikimai bei įvairūs genetiniai veiksniai. Kitos ŠKL yra aritmijos, vožtuvų ligos arba aneurizmos (kraujagyslės sienelės išsipūtimai).
Kokie yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai?
Pagrindiniai ŠKL rizikos veiksniai yra padidėjusi mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch) koncentracija, aukštas kraujospūdis (hipertenzija), rūkymas ar cukrinis diabetas. Tačiau yra ir kitų: amžius, vyriška lytis, genetinis paveldimumas. Dažniausiai šie veiksniai atsispindi ankstyvame ŠKL pasireiškime vertinant asmens šeimos ligos istoriją.
ŠKL rizikos veiksniai dažnai išsivysto dėl neaktyvaus gyvenimo būdo arba netaisyklingos mitybos, kurooje vyrauja daug pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų, druskos ar perdirbto maisto. Papildomi rizikos veiksniai yra nutukimas, sisteminiai lėtinės uždegiminės būklės ar ligos, imuninės sistemos sutrikimai, psichosocialinis stresas, sutrikęs miego režimas, vienatvė ir socialinis nepriteklius, depresija, per didelis alkoholio vartojimas, obstrukcinė miego apnėja, prasta dantų sveikata, oro ir triukšmo tarša bei etniškumas.
Kokie yra dažniausi ŠKL simptomai?
Klinikiniai ŠKL simptomai dažnai pasireiškia tik pasiekus pažengusią ligos stadiją. Dėl šios priežasties svarbu reguliariai įvertinti rizikos veiksnius bei širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. ŠKL simptomai yra labai skirtingi ir priklauso nuo konkrečios ŠKL. Kai kurie tipiški ir susirūpinimą keliantys simptomai yra krūtinės skausmo pojūtis fizinio krūvio arba emocinio susijaudinimo (keliantys įtarimą dėl vainikinių arterijų ligos), dusulys (galima įtarti širdies nepakankamumą, vainikinių arterijų ligą ar plaučių emboliją), nereguliarus širdies plakimas ir kojų skausmas fizinio krūvio metu ( galima įtarti periferinių arterijų ligą).
Kodėl ŠKL paplitimas didėja?
Yra keletas tendencijų, keičiančių ŠKL klinikinį vaizdą. Nors per pastaruosius dešimtmečius Vakarų šalyse sumažėjo mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, pastaruoju metu JAV ši tendencija pasikeitė. ŠKL paplitimą dideles pajamas gaunančiose šalyse daugiausia lemia gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip persivalgymas, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas. Sveikatos priežiūros sistemos tobulėjimas sumažino ankstyvą mirtingumą, dėl to visuomenė sensta ir dažniau pasitaiko lėtinių širdies ir kraujagyslių sutrikimų, tokių kaip aritmija. Be to, ŠKL daugėja mažas ir vidutines pajamas gaunančiose visuomenės grupėse dėl elgesio ir demografinių pokyčių (tabako vartojimo, nutukimo, urbanizacijos).
Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos dažnai suvokiamos kaip liga, paveikianti vyrus, moterims jų pasitaiko panašiai. Pavyzdžiui, tikimybė, kad moteris mirs nuo ŠKL, yra dešimt kartų didesnė nei nuo krūties vėžio. Todėl nuolat reikia atlikti širdies ir kraujagyslių ligų, ypač moterų, tyrimus.
Kaip sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką?
Iš esmės yra vienas paprastas atsakymas: ankstyva prevencija! Dauguma širdies ir kraujagyslių ligų išsivysto bėgant metams ir jų galima išvengti laiku pasitikrinant. Labai svarbu išlaikyti sveiką širdžiai gyvenimo būdą, pavyzdžiui, laikytis Viduržemio jūros regiono tipo arba augalinės dietos, kurioje gausu vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų, ankštinių augalų, riešutų, neperdirbtos mėsos, paukštienos ir žuvies. Taip pat svarbu apriboti druskos vartojimą, kontroliuoti svorį, reguliariai mankštintis, vengti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą, reguliariai miegoti ir reguliariai tikrintis ŠKL rizikos veiksnius.
Kai gyvenimo būdo pokyčiai neįvyksta ir asmeniui didėja ŠKL rizika, gali prireikti vaistų. Tai gali būti taikoma asmenims, sergantiems šeimine hipercholesterolemija – genetiniu mažo tankio lipoproteinų apykaitos sutrikimu, kurį dažnai reikia gydyti cholesterolio kiekį mažinančių vaistų deriniu. Kiti medikamentiniai gydymo metodai apima antihipertenzinių ar antidiabetinių vaistų vartojimą. Nustačius medikamentų vartojimo poreikį, pacientai turėtų griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų, net jei jie vis dar jaučiasi sveiki.
ŠKL yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Kaip ŠKL galima gydyti?
Be gyvenimo būdo pokyčių ir medikamentinio gydymo, ŠKL gydymui yra taikomos medicininės invazinės procedūros. Angioplastika ir stentavimas atliekami iš karto po miokardo infarkto, siekiant vėl atverti užsikimšusias vainikines arterijas arba sergant lėtine vainikinių arterijų liga, siekiant sumažinti miokardo išemiją ir krūtinės anginą. Sergant sunkia vainikinių arterijų liga, norint atkurti kraujotaką, gali prireikti vainikinių arterijų šuntavimo operacijos. Pažeisti širdies vožtuvai gali būti pakeisti chirurginiu būdu arba kateterizuojant. Aritmijos gydomos širdies stimuliatoriais, implantuojamais kardioverterio defibriliatoriais arba nenormalaus širdies audinio abliacija.
Visi rizikos veiksniai turi būti griežtai kontroliuojami siekiant sustabdyti arba sulėtinti ligos progresavimą. Šiuolaikiniai pirminės ir antrinės prevencijos tyrimai yra skirti terapinių strategijų pritaikymui individualiems pacientų poreikiams pagal specifinius rizikos įvertinimo algoritmus.
Kaip ankstyva diagnozė padeda išvengti ir gydyti ŠKL?
Kaip minėta, širdies ir kraujagyslių ligos vystosi palaipsniui nuo antrojo ar trečiojo gyvenimo dešimtmečio. Ir rizikos veiksnio sunkumas, ir poveikio laikas yra labai svarbūs. Pavyzdžiui, ŠKL rizika priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus per dieną ir rūkymo metų skaičiaus. Labai svarbu anksti nustatyti bet kokią ŠKL riziką, palaikyti sveiką gyvenimo būdą ir, jei manoma, kad būtina, anksti pradėti gydymą.
Ar yra kokių nors naujausių in vitro diagnostikos (IVD) pasiekimų, skirtų ankstyvam ŠKL aptikimui ar rizikos įvertinimui?
Šiuolaikinis rizikos įvertinimas atliekamas pasitelkiant rizikos skaičiuokles, kurios derina kelis svarbius klinikinius požymius, tokius kaip amžius, lytis, rūkymas, cukrinis diabetas, su laboratorinių tyrimų rezultatais tokiais kaip mažo tankio lipoproteinų ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio ir trigliceridų koncentracija. Pastarojo dešimtmečio tyrimai įrodė, kad naujesni biožymenys, įskaitant natriuretinius peptidus (taip pat taikomus širdies nepakankamumo diagnostikoje), širdies troponinus (širdies pažeidimo žymenys, taip pat naudojami ūminiam miokardo infarktui diagnozuoti), cistatinas C (inkstų funkcijos žymuo) arba ceramidai (bioaktyvūs sfingolipidai) paveiniai arba derinami kartu yra tikslūs ŠKL rizikos žymenys.
Taip pat pažengta į priekį ir nustatant išmatuojamus „poligeninius“ genetinius ŠKL rizikos veiksnius, kurie paprastai sujungiami į poligeninės rizikos balus ir gali patobulinti rizikos vertinimą bei atverti naujas galimybes ŠKL tiksliajai medicinai. Ateityje, naudojant mašininio mokymosi algoritmus ir dirbtinį intelektą, kurie gali apjungti įvairias diagnostikos technologijas (klinikines, vaizdinimo, laboratorinių tyrimų, bei genetines) atsiras tolimesnių ŠKL ankstyvo aptikimo ir rizikos įvertinimo naujovių.