SUNKIŲJŲ METALŲ TYRIMAI

Žmogaus organizmas yra sudėtinga ir kompleksinė sistema, kuriai reikalingi labai maži kiekiai sunkiųjų metalų. Nepakankamas kiekis gali sukelti įvairias ligas ar sindromus, o didelėmis dozėmis gali sukelti ūmų ar lėtinį toksinį poveikį. 

Kai kurie iš šių sunkiųjų metalų, tokių kaip kobaltas, chromas, varis, magnis, geležis, molibdenas, manganas, selenas, nikelis ir cinkas, yra būtinos maistinės medžiagos, reikalingos įvairioms fiziologinėms ir biocheminėms organizmo funkcijoms palaikyti; 

Dauguma sunkiųjų metalų pasižymi kancerogeniniu, mutageniniu, teratogeniniu ir net neurotoksiniu poveikiu žmogaus organizmui. Jie nėra pašalinami ir besikaupdami kelia grėsmę suaugusiems, vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams per nesaugius žaislus. Sunkieji metalai kaupiasi gyvuose organizmuose ir žmogaus kūne sukeldami neigiamą poveikį per įvairius procesus. Žmogaus kūne šie sunkieji metalai yra  patenka į ląsteles ir audinius, jungiasi su baltymais, nukleorūgštimis, taip naikindami šias makromolekules ir jų funkcijas.

Sunkiųjų metalų poveikis sveikatai

Kiekvienas organizmas į apsinuodijimą reaguoja individualiai, priklausomai nuo metalo(ų) rūšies, apsinuodijimo pobūdžio. Rekomenduojama pasitikrinti jaučiant galvos skausmą, silpnumą, nuovargį, sąnarių, raumenų skausmą, vidurių užkietėjimą, rankų drebėjimą, koordinacijos sutrikimus. Esant šiems simptomams galima įtarti lėtinį apsinuodijimą, kuris įvyksta gaunant sunkiųjų metalų dozę nuolat, nedidelėmis dozėmis. Esant ūmiam apsinuodijimui pasireiškia apatija, pykinimas, sąmonės netekimas dėl pvz. nelaimingo incidento gamykloje metu.

Sidabras (Ag) – gali sukelti alergiją keisdamas odos atspalvį į žalsvą, melsvą arba pilką. Naudojant sidabro preparatus gali sutrikti virškinimas, išsivystyti disbakteriozė. Sidabras gali būti randamas maisto papilduose, preparatuose skirtiems lieknėjimui, gamybos įmonių ir jų gaminių produktuose, chemijos pramonėje.

Arsenas (As) - Arseno poveikis gali sukelti ūmų arba lėtinį toksinį poveikį. Ūmus apsinuodijimas arsenu gali sunaikinti kraujagysles, virškinimo trakto audinius ir pakenkti širdžiai bei smegenims. Lėtinis arseno  toksinis poveikis dažniausiai sukelia odos pigmentacijos pakitimus.

Boras (B) - gali būti kraujo ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, virškinimo trakto, nervų sistemos medžiagų apykaitos sutrikimų, bei daugelio intoksikacijų, tarp jų - ir nėštumo metu, priežastimi. Sutinkamas kaip konservantas - maisto pramonėje, medicinoje.

Gyvsidabris (Hg) – padidėjęs gyvsidabrio kiekis gali pakenkti inkstams, smegenims ir besivystančiam vaisiui, o metilo gyvsidabris yra labai kancerogeniškas. Gyvsidabris ir jo junginiai veikia nervų sistemą, todėl padidėjęs gyvsidabrio kiekis gali sutrikdyti smegenų funkcijas ir sukelti drebulį, dirglumą, atminties problemas ir klausos ar regėjimo pokyčius. Trumpalaikis gyvsidabrio garų poveikis gali sukelti vėmimą, pykinimą, odos išbėrimus, viduriavimą, plaučių pažeidimus, padidėjusį kraujospūdį. Kadangi šie simptomai būdingi ir kitoms ligoms, tokiais atvejais gali būti sunku diagnozuoti apsinuodijimą gyvsidabriu. Gyvsidabrio poveikis nėščioms moterims gali atsiliepti vaisiui. Palikuoniams gali pasireikšti protinis atsilikimas, smegenėlių pažeidimai, primityvių refleksų sutrikimai, apsigimimai ir kitos anomalijos.

Vanadis (V) -  gali būti rinitų, akių ligų, viršutinių kvėpavimo takų, bronchitų, galvos skausmų, širdies ritmo sutrikimų, alerginių reakcijų, egzemų ir kitų negalavimų priežastimi.

Kobaltas (Co) - pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Gali būti įvairių širdies ir kraujagyslių, skydliaukės ligų, baltymų ir angliavandenių apykaitos ir kitų sutrikimų priežastimi.

Švinas (Pb) - apsinuodijimas švinu dažniausiai susijęs su virškinimo trakto ir centrinės nervų sistemos sutrikimais vaikų ir suaugusiųjų organizme. Apsinuodijimas švinu gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmus švino poveikis gali sukelti galvos skausmą, apetito praradimą, pilvo skausmą, nuovargį, nemigą, haliucinacijas, galvos svaigimą, inkstų funkcijos sutrikimą, hipertenziją ir artritą, o lėtinis poveikis gali sukelti apsigimimą, protinį atsilikimą, autizmą, psichozę, alergijas, paralyžių, svorio praradimą, hiperaktyvumą, raumenų silpnumą, inkstų, smegenų pažeidimus, koma ir netgi gali sukelti mirtį. Besivystantys vaisiai ir vaikai yra jautriausi neurotoksiniam švino poveikiui. Daugybė epidemiologinių tyrimų su jaunesniais nei 5 metų vaikais parodė, kad net dėl nedidelės švino ekspozicijos sutriko intelekto vystymasis, pasireiškiantis intelekto praradimu.

Kadmis (Cd) - žmogaus kūnas nesugeba pašalinti kadmio, todėl neigiamas poveikis auga. Iš tikrųjų kadmis yra re-absorbuojamas per inkstus ir taip ribojamas jo išsiskyrimas. Trumpalaikis kadmio poveikis gali smarkiai pažeisti plaučius ir sudirginti kvėpavimą,  o didesnės jo dozės patekimas į skrandį gali sukelti vėmimą ir viduriavimą. Ilgalaikis kadmio poveikis lemia jo nusėdimą kauluose ir plaučiuose. Tabakas yra pagrindinis kadmio šaltinis, taigi rūkaliai yra labiau linkę į intoksikaciją kadmiu nei nerūkantys. Be to, kadmis gali sukelti sėklidžių degeneraciją ir  yra rizikos veiksnys, skatinantis  prostatos vėžio vystymąsi.

Chromas (Cr) - sukelia organizme alergines reakcijas. Įkvėpus didelį chromo kiekį, gali būti dirginama nosies gleivinė, susidaryti opos. Sukelia anemiją, dirginimą ir opas plonojoje žarnoje ir skrandyje, pažeidžia spermą ir vyrų reprodukcinę sistemą.

Toksiškai organizmą veikiančius susikaupusius metalus pašalinti sunku, bet įmanoma. Svarbiausia laiku atpažinti negalavimus – identifikuoti metalą(us) ir jo šaltinį, gydyti nedelsiant. Tyrimą rekomenduojama atlikti jaučiantiems išvardintus nusiskundimus, dirbantiems su metalais, įtariant galimą apsinuodijimą bei esant nenustatytai įvairių negalavimų priežasčiai.