Chlamydia trachomatis

Lytinių takų infekcija. C.trachomatis pažeidžia (sugriauna) cilindrinio epitelio ląsteles: gimdos kaklelio, tiesiosios žarnos, akies gleivinės. Dėl infekcijos gali susidaryti sąaugos, kurios yra nevaisingumo, blogo sėklos nutekėjimo priežastis. Pirminė infekcija  vyrams sukelia šlaplės uždegimus. Apie 30-50 % vyrų nejaučia jokių simptomų. Negydoma infekcija vyrams komplikuojasi sėklidės prielipo, prostatos lėtiniu uždegimu.

Neisseria gonorrhoeae

Lytinių takų infekcija. Labai agresyvi bakterija – turi kelių rūšių baltymus, kurie padeda jai išgyventi įvairiomis sąlygomis, atremti šeimininko imuninę ataką ir taip padidinti savo infekcines savybes. Po trumpo inkubacinio periodo (3-5 d.) vyrams prasideda ūmus šlaplės uždegimas su gausiomis pūlingomis išskyromis, negydomas komplikuojasi prostatos bei sėklidės prielipo uždegimu.

Mycoplasma genitalium

Lytinių takų infekcija. Patogeninis poveikis panašus į C.trachomatis:  vyrams sukelia prostatos ir šlaplės uždegimus (prostatitus ir uretritus), kurių simptomai ryškesni, nei sukelti C.trachomatis. Mikoplazmos dažniausiai sukelia lėtinę ligą.

Trichomonas vaginalis

T.vaginalis yra vienaląstis pirmuonis su penkiomis uodegėlėmis, kuris dauginasi apatiniuose lytiniuose takuose. Perduodamas tik lytinių santykių metu.   T.vaginalis infekcija palengvina ŽIV perdavimą lytinių santykiu metu.

Hepatito B paviršinis antigenas (HBsAg)

Užsikrečiama per kraują ir organizmo skysčius (atliekant intravenines procedūras, homodializę, perpilant kraują, per intraveninius narkotikus, pažeistą odą). HBV infekcija gali būti besimptomė arba sukelti ūmų hepatitą B. HBsAg kraujyje nustatomas 2-6 sav. po užsikrėtimo. Aptinkamas tiek sergančių ūmia hepatito forma tiek ir lėtinių nešiotojų organizme.

Hepatito C viruso antikūnai (anti-HCV)

Virusas plinta per kraują ir fiziologinius skysčius. Hepatito C virusas sukelia nematomą lėtinį kepenų uždegimą, dėl ko didėja kepenys, pakyla kepenų rodikliai (ALT, AST, bilirubinas). Laikui bėgant vystosi kepenų fibrozė (surandėjimas).

ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai

ŽIV kraujyje galima aptikti po 3-12 sav. nuo užsikrėtimo. Nustatomi antikūnai prieš ŽIV-1, ŽIV-2 ir naujai atrastus ŽIV viruso grupės virusų antigenus. Įtarus užsikrėtimą ir po 3 sav. gavus neigiamą antikūnų rezultatą, tyrimą reikia kartoti po 3 mėn.

TPHA tyrimas sifilio diagnostikai

TPHA tyrimu antikūnus prieš sifilio sukėlėją jau galima nustatyti po 4-5 sav. nuo užsikrėtimo. TPHA tyrimas yra pusiau kiekybinis, teigiamas rezultatas įvertinamas nuo 1 iki 4 pliusų.