Serumo baltymų elektroforezė
Baltymų elektroforezės metu išmatuojamas bendro baltymo ir albuminų kiekis, nustatomos pagrindinės globulinų frakcijos:
| α1 globulinai | Ši frakcija gausėja esant infekcinės ir alerginės kilmės uždegimui, kepenų pažeidimui, audinių irimui, onkologinei ligai. |
| α2 globulinai | Šios frakcijos baltymų gausėja esant ūminiams uždegimams (pūliuojančios žaizdos), jungiamojo audinio ligoms, piktybiniam navikui. |
| α2 globulinų | Kiekis sumažėja yrant eritrocitams (hemolizė), kepenų pakenkimo, kraujo perpylimų, chirurginių traumų metu. α (α1 ir α2) globulinų frakcijos pokyčiai atsiranda praėjus 24–48 val. po pažeidimo |
| β globulinai | Pagrindiniai šios frakcijos baltymai yra lipoproteinai ir transferinas. β globulinų gausėjimas būdingas uždegiminio proceso antrai pusei, kai ūmūs reiškiniai pradeda slopti. Frakcijos pokyčiai susiję su geležies stoka, kraujavimu, ligomis, kurios sutrikdo riebalų apykaitą (kepenų ligos, cukrinis diabetas, nefrozinis sindromas, skydliaukės nepakankamumas). |
| γ globulinai | tai imunoglobulinai: IgA, IgM, IgG, IgE, IgD. Frakcijos padidėjimą lemia sintezės suintensyvėjimas, kaulų čiulpai gamina nenormaliai didelį kiekį imunoglobulinų ar jų dalių. Tai gali būti sergant lėtinėmis kepenų ligomis (cirozė, aktyvus lėtinis hepatitas), jungiamojo audinio ligomis (reumatoidinis artritas, raudonoji vilkligė ir kt.), lėtinėmis bakterinėmis, parazitinėmis, grybelinėmis infekcijomis, esant piktybinei ligai, kai kraujyje atsiranda nenormalių baltymų - paraproteinų. γ globulinų kiekio mažėjimas susijęs su imuniteto nepakankamumu ar slopinimu (išplitusi pūlinė infekcija, gydymas imunosupresantais, spindulinė terapija). |
Visų frakcijų baltymų gali santykinai padaugėti esant organizmo dehidratacijai (skysčių netekimas), sumažėti netekus daug baltymų per virškinamąjį traktą.
Bendras baltymas (TP – angl. total protein)
Bendro baltymo kiekis priklauso nuo albuminų ir globulinų kiekio, nuo jų sintezės ir suirimo. Kraujo plazmos baltymai atlieka transportinę, imuninę, detoksikacijos funkcijas.
Bendro baltymo gausėja autoimuninėmis (vilkligė ir kt.), ūmiomis ir lėtinėmis infekcinėmis ligomis, esant stipriai dehidratacijai. Kita priežastis gali būti paraproteinai - baltymai, kurie savo savybėmis skiriasi nuo normalių kraujo plazmos baltymų; jie gainami sergant tam tikromis ligomis, dažniausiai kraujo piktybinėmis. Paraproteinų buvimas patvirtinamas elektroforeze.
Sumažėjęs baltymo kiekis dažniausiai randamas sumažėjus albuminui. Tai įvyksta netekus baltymų (nudegimai, nefrozinis sindromas) ar sumažėjus jų sintezei (kepenų ligos, bloga mityba, sutrikęs baltymų pasisavinimas). Bendro baltymo tyrimas atliekamas kaip vienas iš parametrų norint įvertinti bendrą ligonio būklę.
Albuminas (ALB)
Albuminas yra pagrindinis baltymas, kuris palaiko normalų kraujo tūrį ir slėgį ir yra pagrindinė transportinė kraujo medžiaga (perneša bilirubiną, tulžies rūgštis, kalcį, cinką, hormonus, medikamentus). Albuminas sintetinamas kepenyse ir sudaro apie 60 % bendro plazmos baltymo.
Albuminų padaugėja esant stipriai organizmo dehidratacijai (padaugėja visų plazmos baltymų). Albuminų sumažėja dėl įvairių uždegimų, širdies nepakankamumo, sulėtėjusios sintezės kepenyse (kepenų ligos, nepakankama mityba, piktybinis procesas), baltymo netekimo (nudegimai, nefrozinis sindromas, virškinamojo trakto ligos). Kartais kalcio ir kitų medžiagų pokyčiai gali būti susiję su ryškiais albumino koncentracijos pokyčiais.