IMUNOGLOBULINAI IGA, IGM, IGG

Imunoglobulinas A (IgA)

IgA sudaro apie 15 % serumo imunoglobulinų (antikūnų) ir yra pagrindinis imunoglobulinas randamas sekrete. IgA apsaugo odą ir gleivines, ypač virškinamojo trakto, kvėpavimo, lyties, šlapimo takų, nuo išorinių patogeninių veiksnių bei suriša toksinus. IgA vaidmuo serume iki galo neišaiškintas, manoma, kad svarbus virusų inaktyvacijai.

IgA kiekis didėja esant lėtinėms kepenų, reumatinėms ligoms, lėtinėms kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto infekcijoms. Apie 10–15 % piktybinių kraujo ligų yra IgA klasės kilmės. Asmenys, turintys labai mažai IgA, dažniau linkę sirgti limfoma, reumatinėmis ligomis.

IgA nepereina placentos, todėl naujagimių kraujyje yra labai mažai IgA. Motinos piene esantis IgA apsaugo naujagimių virškinamąjį traktą nuo infekcijų.

Imunoglobulinas M (IgM)

IgM yra pirmasis antikūnas (imunoglobulinas), atsirandantis kaip atsakas į infekciją. Specifinio IgM kiekis sumažėja atsiradus IgG atsakui. IgM kraujyje išlieka vidutiniškai apie 6 mėn., tačiau kartais virusinių ir Gram- bakterinių infekcijų atvejais galima aptikti gana ilgai.

IgM pakilimas rodo virusinę infekciją arba ankstyvą atsaką į bakterinę ir parazitinę infekciją. Taip pat IgM kiekis gali pakilti sergant lėtinėmis ligomis (kepenų ar kitomis), reumatoidiniu artritu. Reumatoidinis faktorius paprastai yra IgM prieš IgG kompleksus. Sergant pasikartojančiomis pūlinėmis infekcijomis gali būti IgM stoka. Asmenims turintiems mažą IgM kiekį dažniau išsivysto limfoma.

IgM yra didelės molekulinės masės pentomeras, jis negali įveikti placentos barjero ir apsaugoti vaisiaus nuo infekcijos. Dėl didelės molekulinės masės padidėjęs IgM kiekis padidina kraujo klampumą ir apsunkina kraujotaką.

Imunoglobulinas G (IgG)

IgG sudaro 75–80 % visų imunoglobulinų; daugiausia kliniškai svarbių antikūnų (prieš branduolius, eritrocitus) yra G klasės. IgG labai svarbūs ilgalaikei gynybai nuo infekcijos ir toksinų neutralizacijai. Yra keturi imunoglobulinų G poklasiai – IgG1 gausiausias. Esant pasikartojančioms vangios eigos infekcijoms, radus sumažėjusį IgA kiekį, reikėtų ištirti IgG poklasius (nors ir bendras IgG kiekis normos ribose).

IgG kiekis pakyla kaip atsakas į lėtinę infekciją. IgG stygius susijęs su pasikartojančiomis pūlinėmis infekcijomis, limfinės sistemos navikais, baltymų deficitu.

IgG yra vienintelis imunoglobulinas pereinantis placentą ir tokiu būdu apsaugantis vaisių nuo daugelio infekcijų. Po gimimo IgG kiekis krinta ir 2–4 gyvenimo mėn. būna žemiausias (padidėja pūlinių infekcijų pavojus), o apie antrus gyvenimo metus pasiekia normalų lygį.