ENA

Antinukleariniai antikūnai (ENA) prieš ląstelių branduolių antigenines struktūras aptinkami tokių ligų kaip sisteminė raudonoji vilkligė, Sjogreno sindromas, sisteminė sklerodermija, polimiozitas, mišri jungiamojo audinio liga ir kt. metu.

Žinomi ir nustatomi antinukleariniai antikūnai padeda reumatinių ligų diferencinei diagnostikai, gali turėti reikšmės prognozuojant ligos eigą ir parenkant gydymo taktiką.

Antikūnai prieš ekstrahuojamus branduolio antigenus (ENA) labai svarbūs antigeninių struktūrų ir jų sąlygojamų ligų diferenciacijai. Antikūnai klinikinėje praktikoje naudojami kaip atrankiniai ligų žymenys. Retais atvejais antinukleariniai antikūnai aptinkami ir sveikiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar esat kitiems autoimuniniams susirgimams, todėl tyrimų rezultatus būtina derinti su klinikiniais ligų požymiais bei anamnezės duomenimis. Paprastai sveikiems asmenims aptikus antinuklearinių antikūnų, stebimas šių antikūnų inicijuojamų ligų išsivystymas kelerių metų laikotarpyje, siekiant laiku diagnozuoti ligą ir sustabdyti jos progresavimą tokius asmenis būtina reguliariai tirti.

Jei imunofluorescencijos būdu nustatoma teigiama ENA reakcija, tuomet imunobloto ar imunofermentiniu metodu ieškoma antikūnų prieš konkrečius ekstrahuojamus branduolio antigenus. Ekstahuojamų branduolio antigenų ENA diferencijavimas leidžia nustatyti specifinį automuninį susirgimą. ENA yra tirpūs branduolio ir komponentai, kurie yra autoantikūnų taikiniai, žinoma virš 100 tokių antigenų, tačiau dažniausiai tiriami antikūnai prieš šiuos antigenus:

• Ro-52,
• SS-A,
• SS-B,
• Sm,U1RNP,
• Scl–70,
• Jo -1,
• ds-DNR,
• histonus,
• nukleosomas ir kt.