ANA

Antinukleariniai antikūnai (ANA) yra didelė grupė autoantikūnų, kurie jungiasi su įvairiomis ląstelės branduolio struktūromis. Antikūnai, kurie sąveikauja su nuosavais organizmo antigenais (baltymais ar kitomis struktūromis) vadinami autoantikūnais.

Dabar priskaičiuojama apie 150 antigenų, su kuriais sąveikauja ANA. Ši sąveika sukelia uždegimą ir griauna savąjį organizmą.

Nežymūs ANA kiekiai autoimuninės ligos nesukelia ir gali būti randami kiekvieno iš mūsų organizme (3–15 % sveikų žmonių turi ANA). ANA kiekis ryškiai pakyla sergant autoimuninėmis ligomis: jungiamojo audinio (vilklige, sklerodermija, polimiozitu, dermatomiozitu, Sjögren sindromu, mišriomis jungiamojo audinio ligomis, reumatoidiniu artritu) ir kitomis (lėtiniu aktyviu hepatitu, idiopatine trombocitopenine purpura, autoimuniniu tiroiditu). Antinukleariniai antikūnai (ANA) - vertingas laboratorinis žymuo šių ligų atrankai.

Ankstyvoje stadijoje daugelio autoimuninių ligų požymiai ir simptomai panašūs, persidengiantys su neautoimuninių ligų simptomais: silpnumas, nuovargis, subfebrili temperatūra, apetito stoka, neaiškios kilmės odos bėrimai, besikartojančios opelės burnoje ir nosyje, jautrumas saulei, šąlančios galūnės (dėl sutrikusios kraujotakos), sąnarių ir raumenų skausmas, sustingimas.

SYNLAB  laboratorijoje ANA tyrimas atliekamas imunofluorescenciniu metodu (IF-ANA) – nustatomi visų rūšių žmogaus kraujo serume esantys ANA. Gavus neigiamą ANA tyrimo rezultatą autoimuninę jungiamojo audinio ligą galima atmesti. Gavus teigiamą IF-ANA rezultatą pagal matomą specifinį švytėjimo tipą galima kryptingai parinkti papildomus, ligą patvirtinančius arba paneigiančius tyrimus.

Nedideli antinuklearinių anitkūnų  kiekiai gali būti randami: vartojant tan tikrus vaistus, nešiojant silikoninius implantus, esant piktybiniam navikui ar kitai lėtinei uždegiminei ligai, nėštumo metu, asmenims, jei jų giminaičiai serga autoimunine liga.

Atrankinis ANA tyrimas iš kraujo yra pirmas žingsnis išaiškinant autoimuninę ligą.