CHORIONINIS GONADOTROPINAS

HCG sekretuoja placentinis audinys po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos.

HCG funkcija organizme ir svarba

Ankstyvuoju nėštumo periodu jis palaiko geltonkūnio funkcionavimą ir stimuliuoja progesterono (PGN) sintezę.

Chorioninis gonadotropinas (HCG) – pagrindinis normalaus nėštumo laboratorinis testas. HCG atliekamas ankstyvam nėštumui (6–8 dienos po pastojimo), nėštumo laikui nustatyti ir stebėti. Nėštumo metu HCG koncentracija kraujyje auga labai greitai – per pirmąsias šešias savaites ji padvigubėja kas 1–3 dienas ir maždaug 14 nėštumo savaitę pasiekia maksimumą (100 000 U/L). Normalaus nėštumo metu HCG, pasiekęs šią koncentraciją, pradeda iš lėto mažėti. Jei ir toliau HCG didėja, tai gali būti trofoblastinės ligos (pavyzdžiui, chorionkarcinomos) rodiklis.

Negimdinio (ektopinio) nėštumo, gresiančio persileidimo metu nėščiosios serume randama sumažėjusi HCG ir PGN koncentracija tiriamam nėštumo laikotarpiui. Neaiškiais atvejais visada rekomenduojama atlikti HCG ir PGN tyrimą keletą kartų kas keletą dienų iš eilės. Kadangi HCG lėtai pasišalina iš kraujo, po aborto jis dar 3–6 savaites gali būti randamas kraujyje ir šlapime.

HCG kartu su AFP (alfa fetoproteinu) ir uE3 (laisvu estrioliu) matuojamas kraujyje antrojo nėštumo trimestro metu norint įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką (PRISCA-II tyrimas).

HCG gali būti naudojamas kaip vėžio žymuo gemalo (sėklidžių ir kiaušidžių) navikų diagnostikai ir jų stebėsenai. Chorionkarcinoma, viena iš trofoblastinių ligų, išsivysto gimdoje dažniausiai iš pūslinės, po abortų ar normalaus nėštumo. Nors ji sudaro tik 1 % ginekologinių navikų, tačiau labai svarbu laiku atlikti HCG tyrimą, ypač laisvo beta subvieneto matavimą.