Celiakija (glitimui jautri enteropatija) – autoimuninė liga, kuria serga, šiai ligai, genetinį polinkį turintys asmenys ir kuri pasireiškia plonojo žarnyno nepakantumu grūdinių kultūrų baltymams, vadinamiems „glitimu“. Šių baltymų gausu kviečiuose, miežiuose, rugiuose ir avižose. Glitimas pažeidžia žarnos gleivinę ir sutrikdo maisto medžiagų absorbciją. Šiandien celiakija apibūdinama kaip sisteminė autoimuninė liga, sukelianti žarnų, odos, kepenų, sąnarių ir kitų organų pažeidimus.
Celiakijai būdingi simptomai yra lėtinis viduriavimas, išsekimas, vidurių pūtimas, pykinimas, vėmimas, nuovargis, burnos opos, plaukų slinkimas (alopecija), odos bėrimas bei kai kurie neurologiniai sutrikimai.
Celiakija paprastai suserga žmonės, turintys genetinį polinkį į šią ligą. Nustatyta, kad viena iš celiakijos paplitimo augimo priežasčių Vakarų šalyse pastaruosius tris dešimtmečius gali būti priedų, tokių kaip mikrobinės kilmės transglutaminazės, emulsiklių ir kita, naudojimas maisto pramonėje. Pasak „SYNLAB Lietuva“ laboratorinės medicinos gydytojos cliakija gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. 58–77 proc. atvejų ši liga pasireiškia nuo šešto mėnesio iki dvejų metų amžiaus, kai į vaiko racioną įtraukiami glitimo turintys maisto produktai. Didesnę 5–10 proc. riziką susirgti turi žmonės, kurių artimieji serga celiakija. Suaugusiųjų tarpe moterys šia liga suserga 2–3 kartus dažniau ne vyrai.
DIAGNOSTIKA
Diagnostikai rekomenduojami antikūnų tyrimai iš kraujo. Tikslinga pradėti nuo bendro IgA (imunoglobulino A) tyrimo, kadangi sergančiųjų celiakija populiacijoje dažniau pasitaiko sumažėjęs šių antikūnų kiekis. Jei nustatomas IgA trūkumas, tada informatyvesni celiakijai specifiniai IgG tyrimai.
Celiakijos atveju labai svarbus kompleksinis asmenų ištyrimas – kraujyje gali būti randami tiek vienos rūšies, tiek kelių rūšių antikūnai. Galutinei celiakijos diagnozei teigiami antikūnų tyrimai patvirtinami tiesiosios žarnos audinių biopsija.
Šiandien jau galima atlikti ŽLA (žmogaus leukocitų antigeno, angl. HLA) DQ2/DQ8 haplotipų tipavimą. Esant teigiamam rezultatui, celiakija įtariama arba ji gali pasireikšti ateityje.
Vieni specifiškiausių serologinių tyrimų yra antikūnai prieš audinių transgliutaminazę (anti-tTG) ir antikūnai prieš deamidintus gliadino baltymo epitopus (anti-DGP).
Celiakija sergantis žmogus turi reguliariai atlikti tyrimus. Laboratorijos specialistas ar gydytojas gali įvertinti maistinių medžiagų buvimą ar trūkumą organizme bei patarti šiuo klausimu.