ALERGINIAI TYRIMAI

Alerginės ligos yra pasaulinio masto visuomenės sveikatos problema. PSO duomenimis apie 150 milijonų gyventojų kenčia nuo alergijos ir šis skaičius nuolat auga, ypač vaikų tarpe.

Europos Alergologų ir Klinikinių Imunologų Akademija prognozuoja, kad per artimiausius kelis dešimtmečius alergijomis sirgs daugiau nei pusė Europos gyventojų.

Pasaulio mokslininkai ir visuomenes sveikatos specialistai išskiria pagrindines alerginių susirgimų didėjimo priežastis:

• Oro tarša – pastebėta, kad žmonės gyvenantys miestuose, kur oro tarša ir išmetamųjų dujų kiekis didesnis, alergijomis serga dažniau lyginant su gyvenančiais kaimo vietovėse.
• Visuotinis atšilimas ir klimato kaita – susijęs su išmetamu CO2 kiekiu ir oro tarša, be to šylantys pavasariai paankstina žiedadulkių atsiradimą, todėl alergijos sezonas prasideda anksčiau ir baigiasi vėliau.
• Per daug švari/sterili aplinka – mokslininkai ir ekspertai pastebi, kad gerėjančios gyvenimo sąlygos ir aukštas higienos lygis gali paskatinti alergijų išsivystymą dar vaikystėje. Tėvai dažnu atveju vengia leisti vaikams žaisti smėlio dėžėje, pernelyg dažnai plauna rankas, neleidžia „išsipurvinti“, todėl organizmo imuninė sistema nustoja atpažinti kenksmingas medžiagas nuo nekenksmingų ir vystosi alergijos.

Alergija – tai neįprasta ir ypatingai jautri organizmo reakcija į įvairius aplinkos veiksnius: maistą, namų dulkes, žiedadulkes, chemines medžiagas, kurios įprastai daugeliui žmonių nėra kenksmingos. Žmonių, sergančių alergija, imuninė sistema reaguoja į šias medžiagas kaip į grėsmingas ir pradeda gaminti antikūnus (imunoglobulinus E). Antikūnui ir antigenui susijungus išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios sukelia alerginius simptomus.

Alergijų simptomai

• Sloga
• Čiaudulys
• Nosies gleivinės, akių niežulys,
• Dusulys, kosulys
• Niežtintis bėrimas
• Pykinimas/vėmimas
• Nuovargis, galvos skausmas

Alergijų laboratorinė diagnostika

Alergenai – tai yra didelės molekulinės masės baltymai, sudaryti iš skirtingų komponentų (molekulių). Laboratorinio tyrimo metu nustatoma, į kokius alergenus reaguodamas organizmas gamina daugiau antikūnų, tai yra nustatomi alergenui specifiniai IgE.

Alergijų laboratorinė diagnostika remiasi bendrų ir specifinių imunoglobulinų E nustatymu.

• Specifinių IgE tyrimų metu nustatoma, į kokius alergenus reaguodamas organizmas gamina daugiau antikūnų, tai yra nustatomi alergenui specifiniai IgE.
• Molekulinio lygio (alergenų komponentų) tyrimai nustatomas organizmo atsakas į konkretų alergeno komponentą.

Tačiau įprastinio alergijų tyrimo metu nustačius alergenui specifinius IgE, lieka neaišku, kuri alergeno dalis (komponentas) sukėlė imuninį atsaką, todėl gali būti atliekami specialūs molekulinio lygio tyrimai, kurie nustato, kuriam alergeno komponentui pacientas jautrus.

Molekulinio lygio (alergenų komponentų) tyrimai leidžia tiksliai diagnozuoti alergijų priežastį, paskirti reikalingą gydymą, tinkamai sudaryti gyvensenos ir mitybos planą, padėti išvengti nereikalingų dietų.

Kaip pasiruošti alergijų tyrimui?

Laboratoriniai alergijų tyrimai yra tiksliausi, kai atliekami alergijos paūmėjimo metu, todėl prieš tyrimą rekomenduojama valgyti įvairesnį maistą, daugiau būti gamtoje (dėl sąlyčio su žiedadulkėmis), nevengti kontakto su gyvūnais.