NEATIDĖLIOK RŪPESČIO LYTINE SVEIKATA!

Visą spalio mėnesį pasinaudok specialiais mėnesio pasiūlymais su nuolaida:

Žmogaus papilomos virusas

Žmogaus papilomos virusas – tai virusinė infekcija, kuri plinta tarp žmonių skirtingų lytinių santykių metu. Pasak centrinio ligų kontrolės centro ŽPV yra labiausiai paplituri pasaulyje lytiškai plintanti infekcija. Yra manoma, kad praktiškai visi lytiškai aktyvūs žmonės per gyvenimą užsikrečia ŽPV.

Nustatyta, kad tiriantis kas 2-3 metus yra nustatomi primieji pokyčiai ląstelėse ir taikant gydymą gaunami geri gydymo rezultatai, užkertamas kelias piktybiniams vėžiniams susirgimams.

Kaip perduodamas ŽPV?

ŽPV virusas plinta odos-lytinių takų kontakto būdu. Nebūtina penetracija (įsiskverbimas), kad užsikrėstumėte žmogaus papilomos virusu.

Žmogaus papilomos virusu galima užsikrėsti:

• bet kokio odos sąlyčiu su lytiniais organais metu;
• vaginalinio, analinio, oralinio lytinio akto metu;
• dalinantis sekso žaislais ar kitais lytinio akto metu naudojamasi daiktais.

Jei Jūsų partneris su kuriuo turite santykius yra užsikrėtęs daugiau nei vienu ŽPV tipu – Jūs galite užsikrėsti visais jo organizme esančiais ŽPV tipais. Taigi, jei santykiaujate tik su vienu partneriu nereiškia, kad Jums gali būti nustatytas tik vienas ŽPV tipas.

ŽPV simptomai

Žemos rizikos ŽPV piktybinių ląstelių pokyčių nesukelia, jie sukelia gėrybinius gleivinių pažeidimus – genitalijų karpas (kandilomas), kvėpavimo takų papilomatozę. Daugelis žemos rizikos ŽPV infekcijų yra besimptomės ir praeinančios. Todėl visų žemos rizikos genotipų nustatymas neturi klinikinės vertės gimdos kaklelio vėžio diagnostikai.

Aukštos rizikos ŽPV tipai gali sukelti:

• gimdos kaklelio karcinomą;
• analinių organų vėžinius susirgimus;
• varpos vėžinius susirgimus;
• lytinių lūpų vėžinius susirgimus;
• vaginos vėžinius susirgimus;
• gerklų vėžinius susirgimus;
• kai kuriais atvejais galvos ir kaklo vėžinius susirgimus.

Vyrams ŽPV infekcija dažniausiai praeinanti, žemos rizikos ŽPV neretai sukelia genitalijų karpas; aukštos rizikos ŽPV gali didinti varpos, tiesiosios žarnos vėžio riziką. Moteris nejaučia jokių užsikrėtimo virusu ar gimdos kaklelio vėžio vystymosi simptomų.

ŽPV diagnostika

PGR tyrimas Jums parodys ar Jūs esate užsikrėtęs aukštos rizikos ŽPV tipu (tais tipais, kurie nustatomi pasirinktame tyrime, kuo tyrimas platesnis, tuo rezultatai tikslesni). Įvertinti riziką ir tyrimų dažnį yra svarbu nustatyti kokio tipo ir kiek skirtingų ŽPV tipų esate užsikrėtęs.

Jei Jums nustatytas aukštos rizikos ŽPV, tačiau nejaučiami jokie simptomai rekomenduojama reguliariai atlikti ŽPV PGR ir PAP tyrimus. Reguliari diagnostika užkirs kelią sunkiems vėžiniams susirgimams. Nustačius ląstelių dalinimosi pokyčius, net ir nesant simptomams – kreiptis į gydytoją konsultacijai.

Jei Jums nustatytas aukštos rizikos ŽPV tyrimas ir jaučiami simptomai – rekomenduojam kreiptis į gydytoją dėl galimo gydymo taikymo.

Jei Jums nenustatytas ŽPV virusas, tikėtina kad iki tyrimo paėmimo laiko nesate užsikrėtęs ŽPV arba jo koncentracija Jūsų organizme yra labai maža.